PROJEKTAI

TPA LS Suvažiavime 2017 m. balandžio 21 d. patvirtinti TPA LS Įstatai ir Nuostatai

 

TPA LS Įstatai: TPA_LS_Istatai_2017-04-21

TPA LS Nuostatai: TPA_LS_Nuostatai_2017-04-21_Signed

AIŠKINAMASIS RAŠTAS: AISKINAMASIS-RASTAS_Istatai-Nuostatai v 1.2

 

 

(TPA LS Pakrančių apsaugos poskyrio nario Vytauto Zakso rašinys „Paryžius, Paryžius… už kurį autorius buvo apdovanotas TPA tarptautinio prezidento Michael Odysseos padėkos raštu.)

Paryžius, Paryžius…

….Paryžius, Paryžius…
taip jau atsitiko,kad asmeniniais reikalais turėjau vykti į Paryžių ir mažiausiai tris paras išbūti visai nepažįstamame mieste, kas jau savaime yra sunku…Kalbos nemoku, tačiau tikėjausi, kad pavyks būtiniausius klausimus išspręsti angliškai. Kadangi esu IPA narys, kreipiausi į Lietuvos IPA generalinį sekretorių Vytautą Pliuskų su prašymu padėti per prancūzų kolegas nors su nakvyne. Sekretorius išklausė mano problemų, kurias išdėsčiau likus parai iki išvykimo, suabejojo,ar per tokį trumpą laiką pavyks, tačiau pažadėjo ką nors padaryti.

Ir taip, gruodžio 13 dieną 11 valandą ryto Europos LAL ,,Boingas“ nusileido Paryžiaus Šarlio De Golio tarptautiniame oro uoste. Pirmieji įspūdžiai-jokios pasienio ar muitinės kontrolės …visas mano bagažas tilpo į pasiskolintą šia proga šefo kelioninį lagaminėlį. Pavaikščiojęs po didžiules laukimo sales, įsitikinau, kad pirmasis įspūdis, kaip dažniausiai ir būna, buvo apgaulingas- pereinant į kitą salę mandagiai buvau paprašytas pateikti pasą, uniformuotas tarnautojas pasidomėjo atvykimo tikslu, paprašė pateikti grįžimo bilietą ir tik po to prarado bet kokį susidomėjimą mano persona-galėjau eiti kur tinkamas.

Niekas manęs nesutiko, pagalvojau, kad teks taip ir trintis po oro uostą, na, į miestą be abejonės būčiau nuvykęs-viešbučiui, kavinėms bei taksi mano piniginė buvo per plona…Dėl viso pikto pabandžiau paskambinti kolegoms-ir koks buvo mano nustebimas, kai sužinojau, kad elektroniniu paštu į darbovietę Vytautas Pliuskus persiuntė iš Paryžiaus gautą laišką. Rasti kompiuterį ir perskaityti, kad Paryžiaus IPA prezidentas Pierre Barbaud laukia svečio iš Lietuvos IPA House, kur jam rezervuotas kambarys, buvo nesunku. Čia pat buvo nurodyta ir numerio kaina parai-vauuu…tik 11 eurų…tad pirmyn…autobusas iki metro stoties man nekainavo…metro tarnautojui parodęs adresą, visiškai suprantama anglų kalba gavau paaiškinimą, kokia linija važiuoti, kur persėsti ir bilietą, už kurį paklojau 4 eurus.

Ir taip-Paryžiaus metropolitenas…daugybė įvairiausių tautybių ir odos spalvos žmonių, visi kažkur skuba…bilietas- magnetinė kortelė, kurią įspraudi į turnikete tam tikslui skirtą įdubimą, po sekundės turniketas atsidaro, jau iš kitos pusės griebi savo bilietėlį ir eini, eini, eini…tik pagal rodykles orientuojiesi kokia kur linija, kokia kryptis…pakeldamas savo kaip buvusio orientacininko vertę, pasakysiu, kad beveik neklaidžiojau nei pirmąją dieną nei kitas dvi Paryžiuje praleistas dienas…dar 20 minučių pašėlusio lėkimo-mano nuomone, greitis tarp stotelių siekė iki 120 km/h-vienas persėdimas ir traukinys lėtina greitį…apie 15 minučių pėstute generolo Gallieni gatve ir štai 44 numeris-geležinė tvorelė, plytelėmis grįstas kiemas…spaudžiu skambutį ir po pusės minutės mano ranka atsiduria tvirtame IPA 93 sekcijos Prezidento Pierre Barbaud delne…

…Biure už stalų vyriškis ir dvi moterys…viena jų-prezidento žmona…susipažįstame…jų anglų kalba-kaip mano prancūzų, tačiau nuoširdi draugiška šypsena atstoja nesuprantamus žodžius…mane vaišina alum-alus olandiškas, ,,Heineken“-visai patiko…išimu iš lagaminėlio lietuviško alaus, suvenyrus su VSAT atributika, gaunu iš prezidento žmonos rankų ženkliuką su prancūzų nacionalinio paukščio atvaizdu…grįžus namo, pirmas sutiktas kolega, pamatęs liemenės atlape šį suvenyrą, labai jau įtariai į mane pažiūrėjo…bet tai buvo žymiai vėliau…
…apsidairau.

Biuras-tai du dideli kambariai, viename jų-keletas kompiuterių, per visą sieną -žemėlapis su pažymėtomis šalimis-IPA narėmis, lentynos su įvairių šalių IPA simbolika, dvi didžiulės lentynos su uniforminėmis kepurėmis…priskaičiavau jų apie 40. Deja, nieko su lietuviška atributika nepastebėjau…

Prezidentas prisėdo prie kompiuterio, pakvietė įsitaisyti šalia. Toliau bendravom “transleiterio” pagalba-prezidentas rašė prancūziškai, po sekundės tekstą jau galėjau skaityti angliškai. Paaiškinau savo atvykimo tikslą-sutikti po dviejų dienų, sekmadienį iš Los Angelo atskrendančią savo žmoną…dabar jau galiu pasakyti, kad ši kelionė buvo tik dėl jos-na nelabai jauku moteriai nežinant kalbos ir neturint kur apsistoti su dviem didžiuliais lagaminais parą trintis Paryžiuje…o lėktuvas į Vilnių skrenda tik pirmadienį…

Išklausęs, jeigu taip galima pasakyti, mano pasakojimą, prezidentas patikslino mano žmonos atvykimo laiką, reiso numerį, taip pat išvykimo namo laiką, po to pasakė, kad ramiai ilsėčiausi, nes sekmadienį jis nuveš mane į oro uostą ir parveš mus atgal. Nežinojau, kaip jam ir dėkoti…

…buvau palydėtas į man skirtą kambarį, parodyta virtuvė, vonia, po to prezidentas iš kažkur atnešė visą pakuotę ,,Heinekeno“ …iš kur jis sužinojo,kad mėgstu alų, liko paslaptis…nusiplovęs kelionės dulkes ir persirengęs, padariau keletą nuotraukų skaitmeniniu fotoaparatu. Deja,dar nelabai mokėjau juo naudotis, todėl nuotraukos tiko nebent žiūrėti kompiuteriu…dar kokią valandą bendravom…sužinojau, kad šiuos IPA 93 svečių namus statė pats prezidentas, kad jie bendrauja su daugelio Europos šalių IPA nariais, organizuoja išvykas ir susitikimus, kad visose šalyse keliaujantiems IPA nariams taikomos nuolaidos, papasakojau ir aš, kiek žinojau, apie mūsų IPA veiklą…čia turėčiau raudonuoti dėl dviejų dalykų- per mažai turėjau informacijos apie mūsų IPA sekcijos veiklą ir dėl prancūzų kalbos nemokėjimo…pasitaisysiu.

…dar po pusvalandžio likau vienas-penktadienis, žmonės skuba namo…savaitgalis- šventas dalykas…o mane priveikė nuovargis, dar įsijungiau televizorių bet neilgam…
…per daug nesiplėsiu, pasakodamas, kaip, visą šeštadienį iki nakties keliavau po Paryžių…kojos nebelaikė vakare, užtat žinojau, kaip nuvykti iki Eifelio bokšto, Eliziejaus laukų, Triumfo arkos…maloniai nustebau, sekmadienio rytą pamatęs prezidentą kartu su žmona…ir štai baltas mersedesas veža mane judriomis gatvėmis …neprireikė nė pusvalandžio greito važiavimo, štai ir oro uostas…terminalas 2c…atvykimo salė…ir laukimas…laukimas…laukimas…minia sutinkančių…keleiviai įdegę, kai kurie tik su šortais-Kalifornijoj dar vasara…nematau savo žmogučio…kvailos mintys lenda į galvą…šalia kantriai šypsosi ilgametė prezidento bendražygė…dar pusvalandis…visai nelauktai pamatau pavargusį bet mielą veidą…braunuosi per žmones…dar sekundė-ir jokia jėga iš mano glėbio Jos neišplėš…labas, Mylimuk, sveika atvykus į Paryžių…

…kažkas delikačiai pasibeldžia į duris, atidarau-prezidentas iškilmingai įteikia man kibirą su ledu , iš kurio kyšo litrinis butelis tikro šampano… kviečiu užeiti, tačiau po kelių minučių liekame vieni… Vieni iki pirmadienio ryto.

…ir štai vėl Šarlio de Golio oro uostas…spaudžiu ranką tiek daug mums padėjusiam Pierre Barbaud, paprastam prancūzui, visai nepanašiam į tokios organizacijos vadovą, abu su žmona mojame jam, ir jis mojuoja, kol baltasis mersedesas susilieja su mašinų virtine…

…ši kelionė būtų taip ir likusi svajonėse, jeigu ne žmonės, kurie padėjo man. Padėjo vadovai, radę galimybę išleisti mane keliom dienom iš tarnybos, nežinau, ką būčiau daręs be generalinio Lietuvos IPA sekretoriaus Vytauto Pliuskaus pagalbos…galiausiai IPA 93 sekcijos prezidento, radusio galimybę skirti dalį savo laiko , parama…
…Ačiū Jums

Vytautas Zaksas

TPA LS narys
VSAT prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinės
štabo sienos apsaugos skyriaus Nacionalinio
Jūros sienos apsaugos koordinavimo centro
jaunesnysis specialistas