ĮDOMIOJI ŽEMAITIJA

2019 lapkričio 24 TPA LS PD poskyrio valdybos narė Rasa Gradickienė

Išsiruošę  aplankyti Žemaitijos krašto  nesigailėjome nei vienos kartu praleistos akimirkos.  Jungtinė TPA LS Policijos departamento, Viešo saugumo tarnybos ir Trakų r. PK poskyrio komanda savaitgalį aplankė žemaičius.
Kelionė prasidėjo ankstų šeštadienio rytą, autobusu pajudėjome iš Vilniaus. Pasirodo Viešo saugumo tarnybos pirmininkas Deividas Kerulis yra ir puikus gidas, kuris įdomiai pasakojo apie besikeičiančius vaizdus už lango, žymias ir nuostabias vietas Lietuvoje.
Pirmasis sustojimas – Bijotuose. Šią vietovę garsina 1812 m rašytojo ir istoriko Dionizo Poškos įkurtas pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Ir įkurtas jis dviejuose nameliuose iš šimtamečio ąžuolo kamieno.  Žmonės ąžuolus Baubliais vadino todėl, kad vėjas jų giliose drevėse baubte baubė. Gidė įdomiai papasakojo apie šio muziejaus atsiradimą ir sukauptus eksponatus.
Sekantis sustojimas Varniai – Žemaitijos Vyskupystės centras. Šiame miestelyje pamatėme Vytauto statytą Šv. Aleksandro bažnyčią ir  šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, turinčią Katedros statusą.  Apsilankėme buvusiame Kunigų seminarijos pastate dabar veikiančiame Vyskupystės muziejuje. Ir žinoma buvome supažindinti su įdomia ir gana juokinga istorija, kuri nutiko su  paminklu skirtu vyskupui Motiejui Valančiui.  Toliau judame į Rietavą,  kurį puošia nuostabi neoromantinė šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Rietavas buvo pastatytas pagal Irenėjaus Oginskio planą. Tai jo  „svajonių miestas“.  Apsilankėme Oginskių kultūros istorijos muziejuje. “Įnešu Tėvynės labui savąją dalį – turtą, darbą ir gyvenimą” – tai Mykolo Kleopo Oginskio žodžiai, kuriais tarsi pasakoma, kokį santykį su Tėvyne jis turėjo. Vakarėja, tačiau kelionė tęsiasi, vykstame  į Plungę.  Vakarinė ekskursija su puikia gide nuostabiame Plungės Dvare.  Šį dvarą ypatingai išpuoselėjo Oginskiai. Jie 1879 m. pastatydino didingus neorenesanso stiliaus (arch. K. Lorencas) rūmus. Vaikščiodami po rūmų kiemą supratome, kad čia dar kartą privalome apsilankyti dienos metu ir pamatyti visą šios vietos didingumą ir grožį.
Dieną užbaigėme nuostabioje kaimo turizmo sodyboje, kurioje bendrai suruoštas gausus vaišių stalas leido artimiau susipažinti su kitų poskyrių nariais, neformalus bendravimas, dainos ir šokiai tęsėsi iki paryčių.
Pavargę, tačiau lydimi gerų emocijų sekmadienį tęsėme savo kelionę. Apsilankėme buvusioje Plokštinės raketų bazėje – Šaltojo karo muziejuje. Susipažinome su „siurprizu“, kuris buvo  laikomas beveik Lietuvos viduryje…   Su įvairiomis mintimis ir apmąstymais išvykome iš šios ilgai nežinomos Lietuvoje vietos. Paskutinis mūsų ekskursijos tikslas, važiuojame į Telšius – Žemaitijos sostinę, išsidėsčiusią ant septynių kalvų. Miesto centre mus pasitiko  puikus, be galo mylintis savo kraštą, labai daug prisidėjęs prie miesto atkūrimo, turintis puikų humoro jausmą gidas, kuris papasakojo ne tik apie atsinaujinusią miesto architektūrą ar gausybę simbolių, pasislėpusių miesto prieigose, bet ir sukėlė didelį susidomėjimą žemaičių kalba, išskirtine maisto kultūra bei Žemaitijos šviesuolių istorija. Šiandien Telšiai – turtingas miestas tiek architektūrine, tiek dvasine prasme. Galvoje besisukančios mintys: „puikus miestas“, „graži aplinka“, „nuostabi pakrantė“ leido suprasti, kad Telšiuose tikrai gera apsilankyti.
Savaitgalis – galėjęs būti eiliniu, tamsiu, rudeniniu  savaitgaliu, dėka iniciatyvių organizatorių Deivido ir Laimos tapo mūsų jungtinei komandai šiltas, linksmas be galo turiningas ir lydimas gerų emocijų. Dėkojame visiems: organizatoriams, dalyviams ir  gidams.  Išsiskirdami sutarėme susitikti kitose pažintinėse kelionėse. Iki kitų susitikimų!