Kaip kelmiškiai baidarėmis ledonešį vijo…

2019 kovo 14 TPA LS Kelmės poskyrio pirmininkė Lina Leščauskytė

TPA LS Kelmės poskyrio nariai kovo 10 dieną paplaukiojo baidarėmis Kražantės upe. Jų neatbaidė šaltas, lietingas oras, kuris plaukimo eigoje pagerėjo. Baidarėmis plaukiama Kražantės upe ankstyvą pavasarį arba po stiprių liūčių, kadangi vasarą Kražantė nusenka ir keliautojams tektų baidarę dažniau nešti nei ja plaukti. Plaukimas prasidėjo Kelmėje, nuo ten Kražantė kilpinėja dar gan ramiai ir leidžia gėrėtis miesto panorama iš upės. Baidarės skriejo per povandeninių akmenų užkardas, slenksčius. Srovė smagi. Tai už vieno, tai už kito posūkio stūkso akmuo. Akmenys įsitaisę, kur jiems patogu: vieni pakrantėje, kiti vidury upės, tačiau ne vien akmenys upėje buvo kliūtis. Kelią tveria ir išvirtę medžiai. Baidarininkų nė kiek neišgąsdino ir priverstinės maudynės šaltame Kražantės vandenyje, kurios visiems pakėlė nuotaiką. Du iš trejų „ekipažų“ išbandė Kražantės vandens temperatūrą. Taip pat nesugadino nuotaikos ir lūžę irklai. Plaukimo metu buvo aplankytas Burbaičių piliakalnis. Prieš paskutiniuosius posūkius iki Burbaičių piliakalnio atsiveria atodanga – aukšta, dangun kylanti smėlio siena. Ties Burbaičių piliakalniu siūbuoja medinis „beždžionių“ tiltas. Ten stovintis užrašas įspėja ant jo nelipti daugiau nei penkiems žmonėms ir nesisupti. Laipteliai padeda kopti į piliakalnį. Piliakalnio šlaitai siekia iki 24 metrų aukščio. Nuo beveik apskritos aikštelės atsiveria vaizdas į Kražantės lanką. Burbaičių piliakalnis, dar vadinamas Piliuku.  Kaip ir dera vienam iš gražiausių Lietuvos piliakalnių, Piliukas apipintas padavimais ir legendomis. Viena iš jų pasakoja, kad gilioje senovėje per Žemaičių kraštą keliavo milžinas. Pavargęs atsisėdo pailsėti ant stataus Kražantės kranto ir iš didžiulės klumpės išpylė prisemtą žemę. Iš žemės pasidarė Piliuko kalva, ją kovų su priešais metais žemaičiai pavertė piliakalniu. Nukasė viršūnę, pastatė medinę pilį, supylė pylimą, iškasė gynybinį griovį. Kitame padavime sakoma, kad ant Burbaičių kalno stovėjo bažnyčia. Jai prasmegus, iki šiol kartais iš po žemių girdėti giedant gaidį. Kažkas mėginęs kasti kalną nuo Kražantės pusės. Žmogus, įtaręs šmėklų darbą, liovėsi kasti.

Baidarininkams netrūko adrenalino ir užsidegimo, patirta nemažai nuotykių, nežinojimas, kas laukia kiekviename posūkyje, upės vingyje, darė plaukimą įdomesnį. Iš viso ekstremalaus žygio baidarėmis dalyviai įveikė apie 20 kilometrų: nuo senojo Kelmės malūno iki Kražantės intako į Dubysą. Plaukimas suteikė daug teigiamų emocijų, kurios atmintyje išliks dar labai ilgai. Rekomenduojame visiems išbandyti tai!

Kaip sekėsi poskyrio nariams Kražantės upėje, galite pamatyti socialiniame tinkle Facebook, TPA LS Kelmės poskyrio paskyroje, kur yra įkeltas trumpas filmukas.