PANEVĖŽIEČIŲ KELIONĖ Į MENO IR ISTORIJOS FESTIVALĮ KULDYGOJE

2019 m. balandžio 5-7 d. Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Panevėžio poskyrio nariai pakviesti Latvijos kolegų dalyvavo meno ir istorijos festivalyje, kuris vyko Kuldygos miestelyje, Latvijoje. 

 

Kelionė buvo nuostabi, todėl nekantraujame pasidalinti įspūdžiais.

 Penktadienį po savaitės darbų keturiolika Panevėžio poskyrio narių vakarop atvykome į Kuldygą. Mus svetingai pasitiko Latvijos kolegos Inga ir Aleksandras bei apgyvendino Kuldygos Technologijų ir turizmo technikumo bendrabutyje. Laukė technikumo moksleivių pagaminta gardi vakarienė. Vakarienės metu turėjome progą pasisveikinti su kolegomis iš Latvijos ir Estijos. Po vakarienės svetingoji Inga pasiūlė pasivaikščioti po naktinę Kuldygą. Miestelis sužavėjo savo grožiu, ramybe, menančia senovę. Sekančią dieną mūsų laukė staigmena. Buvom pakviesti lipti į bendrabučio penktą aukštą, o būtent ant stogo, kur atsivėrė Kuldygos miestelio panorama. Mūsų nuostabai ant stogo įvyko susitikimo atidarymas. Atidarymo metu visus dalyvaujančius pasveikino Tarptautinės policijos asociacijos Latvijos skyriaus sekretorė Indra Lūšė, o kunigas Andris Vasilevskis pašventino Latvijos, Lietuvos, Estijos poskyrių vėliavas.

Po iškilmingo atidarymo buvome pakviesti  susipažinti su Kuldygos miesteliu. Kuldyga neseniai atšventė savo 800 metų jubiliejų. Jos senamiestis bei unikali miestelio architektūra vilioja istorinių filmų kūrėjus, todėl Kuldygoje kasmet  filmuojami ne tik latvių, bet ir vokiečių, rusų, lenkų, skandinavų filmai. Kuldyga dažnai vadinama „Latvijos Venecija“, kadangi palei daugelio pastatų pamatus teka Alekšupytės upelis ir net miesto gatvėse galima sugauti upėtakių.

Vienas iš miestelio renginių – tai tradicinis bėgimas Alekšupytės upeliu. Šios lenktynės kiek neįprastos: jų dalyviai apsiavę specialiais bateliais ir apsirėdę  keistais kostiumais leidžiasi bėgte siauruoju akmenuotuoju upeliu. Bėgikams tenka ne tik pralįsti po tilteliais, bet ir kone ropom ropoti gana ilgais tuneliais, po kai kuriais miestelio pastatais. Pamatėm plačiausią Europos krioklį – Ventas Rumba. Krioklys yra žemas, tačiau jo plotis sudaro net 249 m. Greta krioklio per Ventos upę driekiasi ir Senasis arkinis plytų tiltas, kuris yra vienas ilgiausių tokio tipo tiltų Europoje. Ties Ventos kriokliu iki šių dienų kiekvieną pavasarį rengiama tradicinė žvejyba, kurios metu naudojamos pagal senovinę technologiją pagamintos žuvų gaudyklės. Į aukštupį plaukiančios žuvys ne tik turi įveikti ilgą kelią prieš srovę, bet ir Ventos slenkstį. Tą jos daro iššokdamos iš vandens ir oru bandančios pasiekti tikslą. Latviai šias žuvis vadina „Vimba“. Turėjome progą pro žiūronus stebėti skraidančias žuvis.

Apsilankę Kuldygos kraštotyros ir dailės muziejuje susipažinome su Kuldygos miestelio istorija. Sužinojom, kad kadaise Kuldygoje stovėjo 13 amžiaus pilis, tačiau ji neišliko, o pilies vietoje dabar įrengtas miesto parkas, kuriame apžiūrėjome skulptūrų ekspoziciją. Pagal istoriją 1244 m. Kuldygoje pastatyta Livonijos ordino pilis, kuri buvo pavadinta Jesusburg, o vėliau buvo vadinama Goldingen. Legenda byloja, kad pilies požemiuose buvo paslėptas auksas, kurio mums nepavyko surasti :).

Apsilankę vietinio gyventojo įkurtame Lenino muziejuje nugrimzdome į Sovietmečio laikus. Pamatėm seniausią Kuldygos bažnyčią – legendomis apipintą Šv. Katerinos bažnyčią, kurios pamatai buvo padėti dar XIII a. Nuo jos bokšto galima apžvelgti raudonus čerpėmis nuklotus Kuldygos stogus. Vėliau buvome pakviesti į Kuldygos technologijų ir turizmo technikumą, kur vyko edukacinės dekupažo ir medžio darbų pamokos. Kiekvienas turėjome galimybę išreikšti savo paslėptus talentus bei parodyti menines gysleles. Pailsėję po įtemptos dienos programos vakarą smagiai praleidome bendroje kompanijoje grojant gyvai muzikai. Pasidalinome dienos įspūdžiais, draugiškai bendravome, šokome ir dainavome.

Sekančią dieną kolegos Inga ir Aleksandras parodė Kuldygos policijos komisariatą, papasakojo apie Latvijos policijos darbo ypatumus, apžiūrėjome policijos automobilius. Galiausiai nuvykome į Stručių fermą, kur sužinojome apie stručių auginimą, pamatėme stručio patino „Meilės šokį“, kuriuo patinai išreiškia visą savo grožį, stebėjome linksmas stručių jauniklių lenktynes, susipažinome bei įsigijome stručių produkcijos – stručių riebalų kremų, muilo, stručių pašteto, įvairių suvenyrų. Paragavę gardžios strutienos sriubos atsisveikinome su kolegomis, padėkodami  už svetingą, nuoširdų ir šiltą priėmimą.

Pasisvečiavę kaimyninėje Latvijoje, pilni malonių įspūdžių ir teigiamų emocijų, grįžome į Lietuvą.