Šiauliečiai jėgų gaivinimo receptą rado mečetėje, miduje ir mineraliniame vandenyje…
2019 16 balandžio
„Midus nėra toks gėrimas kaip degtinė, kurios per daug į pakaušį pripylus, žmogus nustoja proto ir panašiu į žvėrį darosi. Tuo tarpu midus žmogų sušildo, kas yra labai naudinga kelionėje, ypač žiemos laike, linksmu ir labai mielu daro.”
Šiais žurnale „Lietuvos bitininkas”, 1905 m. išspausdintais žodžiais pradėsime ir trumpai papasakosime apie TPA LS Šiaulių poskyrio narių, šaltoką, bet saulėtą pavasario rytą, nusprendusių sušilti piečiau Lietuvos kelionę, kurioje sustiprinome savo eruditines žinias, aplankėme labai retą mūsų krašte musulmonų religinę bendruomenę Raižiuose, Alytaus rajone, ragavome midaus Stakliškėse, Prienų rajone, bei relaksavome Birštone.
Šiais žurnale „Lietuvos bitininkas”, 1905 m. išspausdintais žodžiais pradėsime ir trumpai papasakosime apie TPA LS Šiaulių poskyrio narių, šaltoką, bet saulėtą pavasario rytą, nusprendusių sušilti piečiau Lietuvos kelionę, kurioje sustiprinome savo eruditines žinias, aplankėme labai retą mūsų krašte musulmonų religinę bendruomenę Raižiuose, Alytaus rajone, ragavome midaus Stakliškėse, Prienų rajone, bei relaksavome Birštone.
Bene piečiausias mūsų pasiektas taškas Lietuvoje tą rytą prasidėjo Raižiuose, kur išgirdome istorijos apie Vytauto Didžiojo entuziazmą įkurdinti ir plėsti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje totorių bendruomenę, susipažinome iš arčiau su musulmonų papročiais, apsilankėme mečetėje, kuri pastatyta 1889 m. Totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas patenkino mūsų smalsumą, atsakydamas į klausimus apie islamą, kurį mes taip menkai pažįstame. O reikėtų pažinti, vien tam, kad sugriūtų mūsų susidaryti neigiami stereotipai. Po apsilankymo mečetėje, Ipolitas mielai pakvietė mus sušilti į bendruomenės namus, kur atsigėrėme kavos, arbatos ir paragavome kultūros paveldu pripažintą totorių bendruomenės pagamintą „Šimtalapį”. Kurį taip greitai suvalgėme, net nufotografuoti nespėjome…
Vėliau, savo žinias išplėtėme ir galimybes išbandėme Stakliškių midaus degustacijoje. Apie seniausią gėrimą pasaulyje istorijų išklausėme, bei ragavome midaus, kurį kasmet užsako Anglijos monarchė, taip pat įveikėme net 75% laipsnių stiprumo midaus!
Kelionės pabaigai išsirinkome Lietuvos kurortą Birštoną, kur pasivaikščiojome Nemuno pakrante, vėliau visi, nesvarbu kokio amžiaus, ar tau 20, ar 80, įveikėme Vytauto kalną- piliakalnį. Pasigrožėję Birštono ir Nemuno kilpos panorama, nusileidę nuo kalno, atsigaivinome Geltonojoje mineralinio vandens biuvetėje, o kojas ir sielą pailsinome Birutės viloje, išvysdami mineralinio vandens baseiną, fontaną, vandens garinimo sieną. Šiuose sveikatingumo namuose galėjome kvėpuoti sveikatai naudingu mineralinio vandens prisotintu oru, ilsėtis, atgauti jėgas.
Žinoma, Panemunės pilis labai norėjome išvysti, tačiau sparčiai vakarėjant, visą kelionę lydinčios gidės Livijos
patarimu, bendrai nusprendėme, jog būtinai yra reikalinga atskira kelionė šiam tikslui. Todėl, gerbiamieji, iki kitų kelionių!!!
