Susitikimo vietos pakeisti nebuvo galima
17 gruodžio 2014
Straipsnio apie TPA LS suvažiavimą tęsinys…
Na, o baigus gvildenti gana rimtas ir aktualias policijos asociacijos nariams temas, visi suvažiavimo dalyviai buvo pakviesti į prie Šeduvos malūno esančio „Akvariumo“ pokylių salę, kur jų jau laukė radviliškiečiai, nekantraujantys susipažinti su kolegomis, atvykusiais iš (beveik) visų Lietuvos kampelių. Juk visų dalyvaujančių laukė žadėtas smagus kalėdinis TPA LS ir Radviliškio policijos asociacijos 20-mečio vakarėlis.
Džiazuojantys muzikantai, šventinė aplinka, išties nemažai prisidėjo prie jaukios nuotaikos kūrimo tą vakarą. Scenoje po darbų (kas patruliavo, kas nespėjo tinkamai ir laiku apsirengti ir apsiauti) pasirodę renginio vedėjai Aivaras ir Rasa akcentavo, kad penktadienio vakarą minėta vieta tapo didelio susidomėjimo objektu, nes čia susirinko patys aktyviausi policijos asociacijos dalyviai. Renginio organizatorių nuomone, net ir neoficialiuose renginiuose, visuomet kalbama apie visų organizacijų įkūrimus, istoriją, misiją ir viziją…o štai radviliškiečiai pasiūlė į viską pažiūrėti šiek tiek kitaip. Yra keli policijos asociacijos principai, kurių reikėtų laikytis.
Taigi, kaip išgyventi šiais sunkiais laikais…ir neprarasti geros nuotaikos:
– Visada būkite geros fizinės formos, nes nemaža dalis policijos asociacijos organizuojamų renginių yra orientuoti į šūkį „Sveikame kūne sveika dvasia“….ir visai niekam nerūpi, kad finišą ar sausumą pasieki palikęs savo dvasią kažkur anapus…
– Nebūtina ateiti į renginį su gera nuotaika. Tai iš tiesų yra organizatorių rūpestis ją jums parūpinti. Svarbiausia renginio metu suspėti įsigyti nuginkluojančią šypseną, na o visa kita palikite likimui….
– Atminkite, jog finansinės krizės policijoje kartojasi kas 5 metai ir jų neįmanoma išvengti, o policijos asociacija išvis nežino ir nevartoja tokio žodžio „krizė“…
– Ir būtent dėl to verta priklausyti jai, gyventi jos ritmu ir niekada nepamiršti, jog visų mūsų gyvenime yra dar vienas šūkis „Servo per Amikeco“.
Renginio metu sveikinimo žodžius, kartais ir netgi „trumpus pamokslus“ tarę TPA Lietuvos skyriaus Prezidentas Vytautas Pliuskus, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Šiaulių apsk. VPK viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius, Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas, Radviliškio r. policijos komisariato viršininkas Saulius Baltakis, visi kaip vienas akcentavo šios organizacijos, kaip vienijančio policijos darbuotojus vardiklio svarbą….ir, be abejo, sveikino visus artėjančių švenčių proga, na o radviliškiečius – jų poskyrio 20-mečio proga.
Kaip ir kasmet, TPA Lietuvos skyrius apdovanoja „pačius pačiausius“ įvairiausiose nominacijoje. Taigi, Metų fotografu šiemet tapo panevėžietis O. Butkus, Metų reporterio titulą „nuskynė“ Kauno poskyris, Metų praradimu be konkurencijos pripažinta „sena gera asociacijos bičiulė“ Zita Gaižauskienė, Metų atgimimu tapo Pagėgių poskyris, kur naujajai pirmininkei teko prikėlimo iš miegų našta. Metų geradariais pripažinti Alytaus poskyrio nariai, besirūpinantys Alytaus vaikų globos namų auklėtiniais. Dėl Metų bičiulio nominacijos niekam abejonių nekilo – juo tapo nuolat tarp mūsų esantis, besišypsantis ir gyvenimo džiaugsmu trykštantis Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas. Na, o Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas tapo nominacijos „Metų karjera“ nugalėtojais.
Prasidėjęs Radviliškio poskyrio 20-mečio vakarėlis pažėrė šiek tiek netikėtumų…pasigirdęs aukštakulių batelių kaukšėjimas privertė suglumti ne vieną moterį. Pasirodo tai buvo originalus 1994 metų Radviliškio r, policijos asociacijos įkūrėjos Zitos Gaižauskienės aukštakulnių batelių garsas, atkurtas HD kokybe. Niekas iki šiol nežino, kas tuo metu šovė į galvą Zitai…atrodytų, ko jai trūko…vyras komisaras, galėjo nieko ir neveikti….bet dėl kažkokių neaiškių motyvų, Zita, ne tik įkūrė Radviliškio poskyrį, bet ir, susiradusi bendraminčių, kurių tarpe dabar yra jau viešai skelbtinos pavardės Antanas Kalina (nors jo ir nebėra su mumis, bet nuopelnai lieka), Ramutis Oleka, Vytautas Pliuskus ir Co…, sėkmingai išplėtojo Lietuvos skyriaus veiklą iki tokio lygmens, kurį matome šiandien…Pasak vedančiųjų, p. Zitos Gaižauskienės paieška užtruko, teko kreiptis dėl Europos arešto…ir štai radviliškiečių seklių komanda pagaliau aptiko šios moters pėdsakus…Vyrai juodais drabužiais greitai identifikavo ieškomąją ir, panaudoję spec. priemones pristatė ją trumpam „inerviu“ (taip kultūringai šiais laikais galima vadinti apklausas). Vienas iš labiausiai, bent jau man patikusių akcentų kalboje, buvo tas, kad, anot Z. Gaižauskienės, radviliškiečiai yra mėgėjai šokti ir visiems vakarėlyje reikėtų imti iš jų pavyzdį…ir nedelsti. Beje, buvusios Radviliškio poskyrio pirmininkės netrukus laukė gana smagus išbandymas – neseniai atrasta labai sena spausdinimo mašinėle atspausdinti asociacijos šūkį „Servo per Amikeco“ (ką ji sėkmingai ir padarė).
Pristatant ilgiausiai poskyrio pirmininku buvusį Rolandas Venckų, viskas skambėjo kur kas mistiškiau…juk tai buvo 2000 metai…prognozuojama pasaulio pabaiga…ir štai komisariate pasirodė jis: ūgis – 188 cm, svoris – apie 110 kg, galvos apimtis – 58 cm, su ūsais, trims metams pasodinamas kartu su Stasiulaitiene…Jo vardas buvo (ir yra) Rolandas, kodiniu pavadinimu „Rolkis“. Jis ir tapo tuo mesiju, kuris savo vyrišku racionalumu viską prikėlė naujam gyvenimui…Rolando kuklumas labai apsunkino gundantį interviu, todėl jis netrukus su žmonos pagalba įveikė visus sunkumus ir netgi, naudodamasis telepatiniais gebėjimais atspėjo, kad po jo rankomis esanti nuotrauka ir yra naujosios poskyrio pirmininkės Rasos.
Na, aišku, mano pristatymas suglumino mane galutinai, nes niekada nepagalvojau, kad manieji išmatavimai yra 60-90-90, ir, gerai pamąsčius, greičiausiai yra artimiausi pingvinams (čia tikriausiai buvo suknelės kaltė)…
Baigus šmaikščiąją dalį, Prezidentas V. Pliuskus apdovanojo pačius aktyviausius radviliškiečius ir tuos, kurie parėmė šį renginį.
Visų radviliškiečių vardu norėtųsi padėkoti visiems, kurie atvyko į šį renginį ir su gera nuotaika, ir su gražiais žodžiais, ir su dovanomis. Be abejo, ačiū visiems už sveikinimus gimtadienio proga. Jūsų visų dalyvavimas buvo šauniausia dovana.
Na, o kas vėliau…ogi šokiai iki išnaktų..
Tikiuosi visi grįžote laimingi, smagūs…ir kada nors norėsite sugrįžti pas mus.
P.s. dėl laiko stokos liko neįgyvendintas vienas projektas – Radviliškio realybės šou „Mano didelės, storos, šiuolaikiškos lietuviškos vestuvės“. Paliekame kitam kartui?:)
