Apie TPA Rytų ir Vidurio Europos šalių konferenciją Vengrijoje

2018 birželio 11 TPA LS valdybos narė Laura Zaleskienė

Gegužės 24-27 dienomis Vengrijoje, Rackeve mieste vyko 19-oji Rytų ir Vidurio Europos šalių TPA skyrių konferencija, kurioje dalyvavo virš 20 šalių atstovai iš TPA skyrių- Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Čekijos, Kroatijos, Lenkijos, Moldovos, Makedonijos, Rumunijos, Šveicarijos, Graikijos, Rusijos, Vokietijos ir kt.šalių.

Lietuvai atstovavo TPA LS iždininkas Rimas Leleckas ir Kultūros-Socialinės komisijos narė Laura Zaleskienė.

Vengrijoje minėta konferencija vyko antrąjį kartą. Organizatoriai, be šanso susitikti savo draugus iš kitų TPA šalių, pasiūlė padiskutuoti labai svarbia konferencijos tema. Šių dienų aktuali aplinkos apsauga. Jei kiekvienas saugotų gamtą, mūsų planeta taptų švaresnė ir sveikesnė.

Konferencijos organizatoriai svečius priėmė labai švariame mieste Rackeve, apgyvendino labai puikiame viešbutyje prie Dunojaus upės kranto, tad matėme labai daug žalumos, jautėme gryną orą, grožėjomės gyvūnija. Pirmos dienos vakare padarę tradicinę bendrą nuotrauką, ėjome pėsčiomis į kitame Dunojaus upės krante įsikūrusią savivaldybę, kurioje iškilmingai, dalyvaujant Rackeve merui, Vengrijos VRM atstovams, Vengrijos Vice komisarui (analogas  lietuviškajam Generalinio komisaro pavaduotojui), Vengrijos TPA skyriaus prezidentui buvo atidaryta konferencija.Racekeve meras įteikė Vengrijos TPA prezidentui dr.Tamas Simon pereinamąją konferencijos vėliavą, kuri konferencijos pabaigoje buvo įteikta Rusijos atstovams, kadangi 20-oji konferencija 2019 metais vyks nuostabiame Rusijos mieste Sankt Peterburge.

Vengrijos skyrius, atsižvelgiant, jog daugumoje Europos šalių aplinkosauga integruota į policijos sistemą, suorganizavo konferenciją, kurioje buvo aptarta gyvūnų ir gamtos apsaugos situacija, prisistatė Vengrijos organizacijos: Gyvūnų apsaugos tarnyba, kuriai Vengrijos žmonės sukūrė pavadinimą- Guards of animal protection, Nacionalinių parkų tarnybos darbuotojai, taip pat lektoriais buvo pakviesti Dunojaus ir Tišos upių policijos skyrių darbuotojai. Lektoriai pasakojo apie problemas dėl upių, kurios yra valstybės sienos teritorijose, apie migrantų ir kontrabandininkų daromus nusižengimus ir nusikaltimus, policijos atstovai pristatė didžiausią Vengrijoje bylą (su vaizdine medžiaga) apie asmens sulaikymą jo sodyboje, kurioje buvo aptikta šimtai gyvūnų lavonų su šautinėmis, kankinimo žymėmis, paimta begalė įkalčių-šautuvų, kulkų, kankinimo prietaisų. Kadangi informacija buvo surinkta apie asmenį, turintį ginklų, šio nusikaltėlio sulaikymui buvo pasitelkta Vengrijos specialiosios sulaikymų tarnybos pareigūnai.

Po įdomios konferencijos, visus svečius organizatoriai pakvietė į maždaug už 50 km esančią gražuolę sostinę Budapeštą. Aplankėme pačias žinomiausias vietas. Pamatėme Budos pilies rūmus, Žvejų bastioną, važiavome Tiltu, skiriančiu Budos ir Pešto senovės miestų, Šv. Mato bažnyčia, o Parlamento Rūmų vaizdas ir didybė pakeri akimirksniu. Kadangi vakare buvome pakviesti į „Rozmaring“ restoraną ant Dunojaus kranto, kuriame visiems koncertavo aktorės, bei buvęs Generalinis Vengrijos komisaras, Budapešto naktinis vaizdas mus visiškai užbūrė. 

Paskutinė diena įprasmino visą konferenciją. Vengrai Rackeve mieste, kuriamoje miesto promenadoje pakvietė visas šalis dalyves pasodinti po medelį. Taigi, kiekvienos šalies atstovai, apsiginklavę kastuvais ir grėbliais kibome į darbą. Darbas ėjosi labai sklandžiai, nes vyko skambant nuostabiai Rackeve miesto simfoninio orkestro muzikai. Pabaigoje buvo iškilmingai atidengtas akmuo, kuriame surašytos TPA šalys, sukūrusios būsimą promenadą.

Po darbų, vykome į Sarlospuszta viešbutį, kuriame stebėjome tradicinį vengrų žirgų jodinėjimo (horseback riding) pasirodymą, kur ne vienas nustebome, kad žirgus galima taip ištreniruoti-kaip, pavyzdžiui, šunis. Žirgai buvo tokie paklusnūs, kad jodinėtojai juos nepasikinkę po penkis jodinėjo atsistoję ant jų nugarų, taip pat demonstravo kaip žirgas jiems paklūsta ir atsisėda… Per pietus pasiklausę tradicinių Vengrijos čigonų dainų, kurias atliko smuikininkas ir akordionistas, išvykome ruoštis atsisveikinimo vakarienei. Ir kaip visada, pasimačius su draugais, senais ir įgytais naujais, buvo be galo liūdna išsiskirti. Bet visi žino, kad draugystė tęsis iki kitų metų, o jei kitais nepavyks, tai socialiniai tinklai vis primins, kad turime tą draugystę tęsti.