IŠVYKA Į ŽEMAITIJĄ
2016 26 gegužės
Savaitgalį apsilankėme Žemaitijos nacionaliniame parke įrengtame „Šaltojo karo muziejuje“, jis įsikūręs Plokštinės miške, buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, pastatytoje 1962 m.
Kadangi šiandien šis, kažkada buvęs slaptas, objektas atviras lankytojams, todėl nepabūgome tolimo kelio, norėdami „prisiliesti“ prie istorijos.
Atvykę į muziejų pirmiausiai užėjome į informacijos centrą, kuriame mus maloniai sutiko centro administratorė bei mūsų laukianti gidė. Čia galėjome trumpai susipažinti su Šaltojo karo vaizdai nuolat rodomame dokumentiniame filme.
Netrukus, su gide patraukėme į šachtinio paleidimo komplekso teritoriją, kur iškart atkreipėme dėmesį į keturis požeminių šachtų gaubtus bei jų viduje esantį technologinį bloką. Iš gidės sužinojome, kad šimtatoniai šachtų gaubtai galėjo atlaikyti branduolinės bombos sprogimą.
Toliau patraukėme į buvusios raketų bazės vidų kur mūsų laukė įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą, apie kurį visi esame girdėję dar mokykloje iš istorijos vadovėlių.
Visi istoriniai patalpų vaizdai yra unikalūs, jie atkurti remiantis archyviniais kadrais, todėl tai dar labiau žadina susidomėjimą. Istoriniai eksponatai, fotonuotraukos bei video medžiaga padėjo giliau suvokti šį karinį konfliktą ir suprasti, kaip arti buvome prie branduolinės bedugnės slenksčio.
Muziejuje susipažinome su raketinės technikos evoliucija, pamatėme ginkluotės ekspoziciją, maketus, ryšio mazgo aparatūrą bei įgulą, komplekso elektros jėgainės salę su galingo generatoriaus likučiais. O įdomiausia buvo pamatyti vietą, kur beveik du dešimtmečius buvo laikoma kovinė raketa. Tai beveik trisdešimties metrų gylio šachta, kupinas įvairių įrenginių bei komunikacijų.
Pasibaigus ekskursijai po raketų bazę, išvykome susipažinti su Plungės miesteliu, kultūriniais ir gamtiniais objektais. Čia taip pat neapsiejome be gidės paslaugų, juk norisi sužinoti kuo daugiau. Taigi, ką mes aplankėme Plungėje? O aplankėme mes išties nemažai. Pradėjome nuo pažinties su Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčia su kurios istorija išsamiai supažindino gidė. Po to patraukėme Plungės dvaro sodybos – kunigaikščio M. Oginskio rūmų komplekso link. Pakeliui susipažinome su Plungės žmonių vertinamu Šv. Florijono paminklu – gaisrų gesintoju. Taip pat namu, kuriame 1909 m. gyveno M. K. Čiurlionis bei laisvės paminklu. Taip pat pamatėme vadinamąją „verkiančią“ liepą, šimtamečių ąžuolų bei legendomis apipintą garsųjį Perkūno ąžuolą.
Kunigaikščio M. Oginskio rūmų komplekse, buvome supažindinti su centriniais rūmais ir parku, dviem oficinomis, žirgynu (kuris, beje, atrodė labai įspūdingai), unikalios architektūros parko vartais, oranžerija (vadinamoji laikrodinė). Laikrodinė – Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Raudonų plytų pilaitė yra pats seniausias išlikęs Plungės dvaro statinys ir seniausias žinomas mūrinis pastatas visoje Plungėje, pasakojo gidė.
Pasak gidės, tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje. Parko priežiūra rūpinasi čia veikiantis Žemaičių dailės muziejus. XIX a. I p. parkas rekonstruotas P. Zubovo iniciatyva, o XIX a. pab. parko pertvarkymu rūpinosi Mykolas Oginskis. Jo iniciatyva iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių ir vietinių medžių, krūmų, liepų, uosių, skroblų alėjos.
Baigusi pažintinę ekskursiją su Plungės miesteliu, mūsų grupelė žmonių vyko į sodybą prie Platelių ežero, kur smagiai pavakarojo ir apsistojo nakvynei.
