Panevėžiečiai aplankė Uteną ir Anykščius
2015 11 spalio
Rudeniui nedrąsiai beldžiantis į duris, raškant nuo medžių pirmuosius gelstančius lapus, niūrokam dangui kybant virš Aukštaitijos sostinės ir pranašaujant lietų, Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus Panevėžio poskyrio nariai keliavo puikios nuotaikos ir, regis, net nepastebėjo, kad diena žada būti apsiniaukusi.
Kaip nuotaikai nebūti gerai, jeigu laukė kolegos Anykščiuose ir alaus degustacija Utenos aludarystės centre. O kur gera kompanija, ten ir saulė nušvinta. Taip ir atsitiko. O tuo labiau, kad drauge pažiūrėti, kaip darbuojasi kolegos ir kur verdamas, ko gero, gardžiausias pasaulyje lietuviškas alus, vyko ir Dortmundo (Vokietija) tarptautinės policijos asociacijos nariai, kurie tuo metu, Panevėžio poskyrio vado kvietimu svečiavosi Panevėžyje.
Tik įvažiavę į Anykščius, sustojome prie Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato. Mus priėmė Viešosios policijos vadas, kuris surengė ekskursiją po komisariatą. Daugiausia dėmesio sulaukė budėtojų padalinys, areštinė, laikino sulaikymo patalpos, sporto salė ir saugaus eismo kiemelis. Netgi kolegos vokiečiai buvo nustebinti puikių darbo ir poilsio sąlygų, su baltu pavydu į kolegas anykštėnus žvelgė ir panevėžiečiai, ypač veteranai, kurie tokią darbo aplinką yra matę tik kino filmuose.
Atsisveikinus su kolegomis, itin vingiuotu keliuku pajudėta Utenos link.
Utenos alaus darykloje pagyvėjimas, buvome papuošti baltais chalatais ir ryškiaspalvėmis liemenėmis, ant kurių puikavosi didelis užrašas „Svečias“.
Ekskursijos vadovas papasakojo ir parodė, kaip gimsta alus, sužinota, kad Utenos alaus darykla yra „Carlsberg Group“ dalis. Apie tai priminė ir ant sienų esantys užrašai: „Probably the best beer in the world Carlsberg“ (ko gero, geriausias alus pasaulyje „Calsberg“). Daryklos apipavidalintojų su humoru pažvelgta ir į kitus gamybos etapus. Mat užrašų, kad cisternoje yra KO GERO, GERIAUSIOS MIELĖS, ar talpykloje yra KO GERO, GERIAUSIA MISA, netrūko.
Ragauta kepinto kelių rūšių salyklo, stebėtas virimo procesas, lankytas pilstymo cechas ir galų gale daryklos muziejus ir degustacijų salė. Nustebino naujo alaus, kuris rinkoje pasirodė tik prieš pusantro mėnesio, skonis. Labai ryškus apynių prieskonis, neįprastas lietuviškam gomuriui. Ragauta penkių rūšių alaus.
Saulutė jau švietė visus gražumu, o maloni šiluma glostė iš vidaus ir išorės, kai iš Utenos tuo pačiu vingiuotu keleliu grįžta į Anykščius. Pačioje miestelio širdyje maloniai pasitiko kunigas Petro Baniulis. Jis pakvietė į parapijos namus. Ten pasistiprinta prie bendro stalo.
Kolega Uwė iš Dortmundo, fotomenininkas, pademonstravo nuotraukas su įspūdingais Afrikos gamtos vaizdais, akimirkomis iš krokodilų gyvenimo, juos betykančius grobio. Šalia esančioje Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje klausėmės vargonų muzikos. Pasidžiaugta, kad poeto Antano Baranausko apdainuotas velnias, kuris „nešė akmenį didumo kaip gryčia“, nespėjo numesti jo ant tokio grožio bažnyčios, todėl pasižvalgyta po Anykščių apylinkes iš paukščio skrydžio – iš bažnyčioje esančios apžvalgos aikštelės.
Į Panevėžį sugrįžta jau tradiciškai varžantis tarpusavyje, kas sudainuos daugiau dainų apie mergelę, motinėlę, sesulę ir kitas moteris.
