Panevėžiečiai iš naujo atrado Anykščių kraštą

2014 20 sausio

(TPA LS Panevėžio m. poskyrio valdybos narys Eugenijus Venskevičius)

Sutikite, nusibosta klausyti tautiečių šnektų apie anglijas, ispanijas, norvegijas ir šių šalių gamtovaizdžius. Keliaukime po mūsų gražiąją Lietuvą! Su šia mintimi puikų žiemišką sausio 18 dienos rytą iš lėto pajudame Anykščių link. Pakeliui daug kaimų ir miestelių. Anksčiau dažnai juos pravažiuodavome ir nekreipdavome dėmesio. Gaila. Gidas Raimondas labai įdomiai papasakojo apie Miežiškius, Juostininkus, Troškūnus ir kitus kaimus. Liūdna pro autobuso langus matyti daug nebegyvenamų namų, apleistų istorinių statinių. Nykstame…

Kaipmat saulė nušviečia Anykščių bažnyčios bokštus, ant kalvų
besistiebiančias pušis. Nejučiomis į galvą šauna Antano Baranausko eilės: „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas Jūsų grožei senobinei tiki?..“ Pasukame į už šešių kilometrų esantį Niūronių kaimą. Tai rašytojo Jono Biliūno gimtinė. Ir atminty – liūdna „Kliudžiau“ istorija.

Atvykę, sugužame į dviejų galų senovinę pirkią. Čia mūsų laukia svetinga šeimininkė Nijolė ir katinas. Pirkioje šilta ir jauku, kvepia džiovintomis žolelėmis ir vaikyste. Prie senovinės krosnies kubile – užraugta bemielės tešlos. Po įdomių šeimininkės pasakojimų apie duonos kelią,
pradedame patys ją formuoti. Duona pašaunama į krosnį. Kol ji kepa, šeimininkė vaišina naminiu sūriu, dešra, kumpiu. Ant stalo ąsotyje garuoja žolelių arbata ir krosnyje keptos bulvės. Gardu jas krimsti su tikru sviestu. Netrukus  ieškome ką tik krosnyje
iškeptų savo gamybos duonos kepaliukų. Dėkojame svetingai šeimininkei.

Palikę pirkią, einame apžiūrėti 1978 metais įkurto Arklių muziejaus, lankomės kalvėje, audykloje ir kituose su mūsų šaunuoliais arkliais susijusiuose
pastatuose. Juose įkurtos labai įdomios ekspozicijos, surinkta daug istorinės medžiagos apie Lietuvos arklius ir žirgus. Kaimo kalvėje galima įsigyti laimės pasagų. Arklio muziejuje stovi bričkelė, kuria muziejaus įkūrėjas Petras Vasinauskas per Lietuvą nuvažiavo daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Jis rinko senovinius eksponatus. Padėkoję muziejaus darbuotojams, važiuojame atgal į Anykščius.

Mūsų tikslas Anykščiuose – aplankyti 1899–1909 metais statytą Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Prie bažnyčios mūsų laukia buvęs Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kanauninkas Petras Baniulis, buvęs Panevėžio apskrities policijos kapelionas. Bažnyčioje klausomės vargonų muzikos, gėrimės langų vitražais, saulėtą dieną pasakiškomis spalvomis nušviečiančiais bažnyčios vidų. Kopiame į 79 metrų bažnyčios bokštą. Tai aukščiausias Lietuvoje bažnyčios bokštas (Iki Pirmojo pasaulinio karo bokštas buvo 84 metrų). Bokšte įrengta apžvalgos aikštelė. Mums po kojomis – nuostabūs miesto, Šventosios ir Anykščių šilelio vaizdai. Parapijos salėje dalijamės įspūdžiais su klebonu, ragaujame „kleboniško“ vyno. Atsisveikiname.

Po kelių minučių mes jau „Anykščių vyno“ gamykloje. Klausomės įdomaus pasakojimo apie vyno kelią, gamyklos šiokiadienius. Deja, jie neguodžiantys. Didelėje pasaulio rinkoje vyno gamybos rykliai baigia „Anykščių vyną“ praryti. Iš buvusių 700 darbuotojų beliko 70. Prasideda degustacija. Degustatorė Nijolė įdomiai pasakoja apie degustacijos procesą, vynus ir kitą produkciją. Įraudome, traukiame dainą. Laikas namolei…

Tikriausiai nebuvo nė vienos poskyrio organizuotos ekskursijos, kurioje nedalyvautų Vaidutis ir Virginijus su žmona Meilute. Ši ekskursija – ne išimtis. Malonu matyti jų besišypsančius veidus ir gerą nuotaiką. Stiprus rankos paspaudimas ekskursijos organizatoriui ir vadovui Raimondui. Ir… mintys apie kitas keliones.

Nuotraukos Andriaus VINSLOVO